Vestuvių menės koncepcija valentininėse inskripcijose
Straipsniai
Gražina Kelmelytė
Vilniaus universitetas
https://orcid.org/0000-0001-9758-8733
Publikuota 2020-12-14
https://doi.org/10.15388/Litera.2020.3.5
PDF

Reikšminiai žodžiai

Ankstyvoji krikščionybė
valentinizmas
inskripcijos
gnosticizmas
vestuvių menė

Kaip cituoti

Kelmelytė G. (2020) „Vestuvių menės koncepcija valentininėse inskripcijose“, Literatūra, 62(3), p. 78-92. doi: 10.15388/Litera.2020.3.5.

Santrauka

Straipsnyje tiriama valentininio ritualo, vadinamo vestuvių mene, koncepcija vienintelėse mūsų laikus pasiekusiose valentininėse laidotuvių epitafijose Flavija Sofija ir NCE 156. Šios inskripcijos išsiskiria iš bendro valentininių šaltinių konteksto, nes išliko senovės graikų, o ne koptų kalba.
Vestuvių menė Nag Hammadi bibliotekos tekstuose yra gana daugiareikšmė sąvoka, todėl kyla klausimas, ką ji žymi minėtose valentininėse laidotuvių epitafijose. Taip pat straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kokie ryšiai sieja abi inskripcijas ir ar galima jose įžvelgti interpretuojamą vestuvių menės sampratą.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.