Straipsnyje rekonstruojamos ir gretinamos šv. Augustino biblinio teksto hermeneutikos ir Wolfgango Iserio recepcijos teorijos prielaidos, siekiant parodyti, kad abi teksto suvokimo koncepcijos remiasi ne binarine tikrovės ir fikcijos opozicija, o trinarėmis struktūromis. Iserio realumo, fiktyvumo ir įsivaizdavimo triada, pagrįsta žmogaus plastiškumo idėja, literatūrą apibrėžia kaip antropologinį modusą, kuris inscenizuodamas leidžia peržengti empirinės patirties ribas. Augustinas, nors ir išlaiko dualistinį ontologinį horizontą, skaitymo akte taip pat išskiria ekstratekstinę (res), intratekstinę (signa) ir subjektui priklausančią iliuminacijos plotmę; pastaroji transgresyviai atveria dieviškąjį pažinimą. Straipsnyje atskleidžiama, kad šios izomorfiškos teksto suvokimo struktūros leidžia persvarstyti akstyvosios hermeneutikos santykį su moderniąja literatūros teorija ir įžvelgti recepcijos teorijos anticipaciją Augustino mąstyme.

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.