Tureto sindromas. Vyraujančio požiūrio svarba ir sergančiųjų socialinės problemos: literatūros apžvalga

Santrauka

Santrauka. Įvadas. Tureto sindromas (TS) - nedažnai gydytojų darbe sutinkama liga. Nere­tai apie ją vyrauja nusistovėjusi visuomenės ir medikų nuomonė, klaidingai suprantami ir lai­ku neatpažįstami jos simptomai. Tai gali sąlygoti sergančiųjų socialinių problemų vystymąsi ir stigmatizavimą. Todėl itin svarbu remtis klinikinės praktikos mokslinių tyrimų duomeni­mis ir pagrįstai suprasti patį TS ir jo klaidingo interpretavimo galimas pasekmes tolimesniam vaiko socialiniam gyvenimui.

Tikslas. Aptarti TS klinikines charakteristikas ir teisingo interpretavimo svarbą bei nu­statyti, kokios socialinės problemos vyrauja tarp sergančiųjų TS ir kaip galima užkirsti joms kelią.

Tyrimo metodika. Į šią sisteminę literatūros apžvalgą įtraukta elektroniniu formatu pub­likuota mokslinė literatūra, prieinama per „Medline“ („PubMed“) duomenų bazę. Įtraukimo kriterijai: straipsniai - ne senesni nei penkerių metų (2018-2022 m.), publikuoti anglų kalba, laisvai prieinamas visas tekstas. Tinkamomis laikytos publikacijos, kuriose analizuojamos socialinės problemos, vyraujančios tarp sergančiųjų TS. Atmetimo kriterijai: pasikartojan­tys straipsniai, publikacijos, kurių pateikta informacija neatitinka pasirinktos analizuojamos temos. Duomenų paieškai buvo vartoti reikšminiai žodžiai anglų kalba (tourette, social problem). Pagal paieškoje vartotus raktažodžius identifikuoti 32 straipsniai. Pritaikius nusi­statytus šios analizės įtraukimo ir atmetimo kriterijus, į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukti šeši straipsniai.

Rezultatai. Apibendrinant analizuotų publikacijų duomenis, išskiriamos šešios sociali­nės problemos, turinčios reikšmingą įtaką sergančiųjų TS gyvenimui: sunkumai bendraujant ir mezgant naujus ryšius, socialinė atskirtis, savivertės ir savigarbos stoka, blogesni akade­miniai rezultatai, polinkio į nusikalstamumą ar savižudybę rizika, gydymui atsparios TS for­mos vystymasis. Šioms problemoms valdyti itin svarbus yra platesnis visuomenės švietimas, stigmatizavimo mažinimas, individualus sergančiųjų problemų bei gretutinių būklių vertini­mas ir tikslinių gydymo metodų taikymas.

Išvados. Sergančiųjų TS stigmatizavimas ir žinių apie šią ligą trūkumas yra būdingas ne tik plačiajai visuomenei, bet ir medicinos darbuotojams. Itin svarbu pabrėžti visuomenės ir medikų švietimo TS tema poreikį. Teisingas ligos interpretavimas ir ankstyva diagnostika gali būti pirmi itin svarbūs žingsniai, siekiant išvengti socialinių problemų vystymosi.