Įvadas. Nors tyrimai, susiję su humoro vaidmeniu, gydant išsėtinę sklerozę (IS), dar negausūs, kai kurie reikšmingi atradimai reikalauja išsamesnio įsigilinimo. Tuo tikslu šiame darbe nagrinėtos naujausios šios srities publikacijos.
Pagrindinis tyrimo klausimas. Kokios šiuo metu yra moksliškai patvirtintos humoro vaidmens, gydant sergančiuosius IS, galimybės?
Tyrimo medžiaga ir metodai. Nagrinėjant surinktą medžiagą, buvo remiamasi PRISMA-ScR rekomendacijomis. Literatūra tyrimui buvo renkama elektroninėse „PubMed“ ir „Embase“ informacinėse bazėse, naudojant reikšminius žodžius - humoras ir išsėtinė sklerozė. Straipsniai ne anglų kalba ir publikuoti iki 2013 m. buvo atmesti. Analizuoti 10-yje straipsnių aprašyti originalūs tyrimai, pasitelkiant temų grupavimo, interpretavimo ir apibendrinimo metodus.
Rezultatai. Darbe atskleista: su sveikatingumu deranti juoko naudos ir žalos pusiausvyra; humoro vaidmuo, mažinant sergančiųjų IS, stresą; humoro ryšys su sergančiųjų IS smegenų vykdomosiomis funkcijomis; išskirtinis humoro vaidmuo, gerinant recidyvuojančia remituojančia IS forma sergančiųjų darbingumą; humoro ryšys su sergančiųjų IS bendravimu ligos ilgalaikės prognozės klausimais; sergančiųjų IS humoro formų suvokimo skirtybės.
Išvados. Tinkamas humoras (kitų veiksnių kontekste) prisideda prie daugelio sergančiųjų recidyvuojančia remituojančia IS forma neuropsichologinės būklės gerinimo, teigiamai koreliuoja su gyvenimo kokybe, dėl to palengvėja apsisprendimas likti dirbantiems. Naujausiais tyrimais nustatytas tam tikras humoro ryšys su sergančiųjų IS smegenų vykdomosiomis funkcijomis ir komunikavimu ilgalaikės ligos prognozės klausimu. Tyrimai atskleidė, kad dalis sergančiųjų IS humoristines vizualines užduotis supranta blogiau nei humoristines ver¬balines, taip pat parodė, kad vaizdingą ir humoristinę gydytojo kalbą neretai supranta blogiau nei tikslią.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.