Išsėtinė sklerozė yra dažniausia lėtinė uždegiminė autoimuninė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Išsėtinės sklerozės paplitimas didėja – visame pasaulyje ja serga apie 2,8 milijono žmonių. Šios ligos vystymasis siejamas su įvairiais veiksniais, įskaitant Epšteino ir Bar (Epstein-Barr) virusą, ultravioletinę B spinduliuotę, rūkymą, vitamino D trūkumą ir genetinį polinkį. Ši liga labiau paplitusi Vakarų šalyse, o tai rodo, kad mityba taip pat gali būti vienas iš rizikos veiksnių, nes tipiškos vakarietiškos dietos, kuriose gausu energijos, sočiųjų riebalų ir cukrų, yra susijusios su neurouždegimu.
Ketogeninė dieta ir protarpinis badavimas turi bendrų bruožų, nes ketogeninė dieta buvo sukurta siekiant atkartoti badavimo poveikį. Pacientai rodo didelį susidomėjimą šiomis dietomis – remiantis interneto paieškos duomenimis, dieta yra dažniausiai išsėtine skleroze sergančių asmenų ieškoma savarankiško ligos valdymo strategija. Kalbant apie šių dietų poveikį išsėtine skleroze sergantiems pacientams, ketogeninė dieta paprastai labiau siejama su fizinių, kognityvinių ir emocinių simptomų pagerėjimu, o protarpinis badavimas daugiausia gerina pažinimą ir gyvenimo kokybę. Abi dietos atrodo saugios ir įgyvendinamos, o jų šalutinis poveikis dažniausiai yra nestiprus ir laikinas, nors ligos trukmė, negalios lygis ir paūmėjimų dažnis gali turėti įtakos nepageidaujamų reiškinių tikimybei.
Šioje literatūros apžvalgoje nagrinėjamas ketogeninės dietos ir protarpinio badavimo poveikis išsėtine skleroze sergantiems pacientams, įskaitant simptomų, metabolinius, kūno sudėties pokyčius, taip pat šalutinius poveikius bei pacientų suvokimą ir gydymo režimo laikymosi sunkumus.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.