Dar senovėje buvo suprasta, kad poilsis ir miegas yra gyvybiškai svarbūs, tokie pat reikšmingi kaip kvėpavimas, valgymas ir kitos organizmo funkcijos. Tačiau tik paskutiniais dešimtmečiais mokslas įrodė, jog miegas – tai aktyvus procesas, kurio metu vyksta neuroninių tinklų stabilizacija, atnaujinami smegenų ir viso organizmo energiniai rezervai, reguliuojamos imuninės reakcijos, skatinama makromolekulių sintezė ir taisyklingas baltymų struktūrų susidarymas, apribojama oksidacinio streso sukelta ląstelių pažaida, vyksta informacijos perdirbimas, atranka, ilgalaikis išsaugojimas, emocijų reguliacija, toksinių metabolitų ir baltymų irimo produktų šalinimas. Psichikos ir miego sutrikimų atveju minėti procesai yra sutrikdomi. Šio apžvalginio straipsnio tikslas – išanalizuoti miego ir psichikos sutrikimų tarpusavio ryšį, atkreipiant dėmesį į skirtingas psichikos sutrikimų grupes. Straipsnyje aptariamas miego ir psichikos sutrikimų komorbidiškumas, pateikiami galimi miego ir psichikos sutrikimų atkryčių mechanizmai, charakterizuojami esminiai psichikos sutrikimams būdingi miego architektūros pokyčiai. Greta apžvelgiamos dažniau naudojamų psichotropinių vaistų poveikio miegui ypatybės, terapiniai jų skyrimo aspektai, pateikiamos kompleksinės psichoterapinio ir medikamentinio gydymo strategijos, galinčios padėti optimizuoti tiek psichikos, tiek miego sutrikimų gydymą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.