„Mirė nuo alsuojamųjų raumenų paralyžio“: poliomielito etiopatogenezė, diagnostika ir gydymas tarpukario Lietuvoje
Originalūs moksliniai straipsniai
Laura Kasperiūnaitė
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Klinikinės medicinos institutas, Skubios medicinos klinika
Eglė Sakalauskaitė - Juodeikienė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Publikuota 2025-04-16
PDF
HTML

Esminiai žodžiai

poliomielitas
paralyžius
„geležiniai plaučiai“
tarpukaris
Lietuva

Kaip cituoti

Kasperiūnaitė, L., & Sakalauskaitė - Juodeikienė, E. (2025). „Mirė nuo alsuojamųjų raumenų paralyžio“: poliomielito etiopatogenezė, diagnostika ir gydymas tarpukario Lietuvoje. Neurologijos Seminarai, 29(1 (103), 66-85. https://www.zurnalai.vu.lt/neurologijos_seminarai/article/view/41287

Anotacija

Pirmieji poliomielito atvejai siekia senovės laikus: galimo poliomielito atvejis pavaizduotas apie 1400 m. pr. Kr. viename ankstyviausių šaltinių žmonijos istorijoje – senovės Egipto laidojimo steloje. Praėjo ne vienas tūkstantmetis, kol poliomielitas buvo įvardytas kaip savarankiška liga – XVIII a. pabaigoje medicinos mokslinėje literatūroje poliomielitas vis dar vadintas „apatinių galūnių silpnumu“ dėl charakteringo vangaus apatinių galūnių paralyžiaus, sukelto pilkosios nugaros smegenų medžiagos uždegimo, kuris buvo aptiktas autopsinių tyrimų metu; poliomielito sukėlėjas dar nebuvo žinomas. XIX a. poliomielitas vadintas Heine’ės–Medino liga, jos epidemijos dažnėjo ir sunkėjo, ypač tankiai apgyventuose Senojo ir Naujojo Pasaulio miestuose. Didelis susirgimų poliomielitu mastas ir liekamųjų reiškinių sunkumas paskatino mokslininkus atidžiau tyrinėti ligos etiologiją, ieškoti efektyvių profilaktikos bei gydymo metodų. Galiausiai virusologai Macfarlane’as Burnetas ir Jeanas MacNamara 1931 m. identifikavo tris polioviruso tipus. „Geležinių plaučių“ išradimas XX a. pirmoje pusėje buvo svarbus etapas simptomiškai gydant kvėpavimo raumenų paralyžiaus sukeltą ūminį kvėpavimo nepakankamumą. Galiausiai tik XX a. viduryje pristatyta pirmoji veiksminga Jono Salko sukurta injekuojamoji vakcina nuo poliomielito, o po dešimtmečio Alberto Sabino sukurta geriamoji poliomielito vakcina padėjo paspartinti vakcinacijos mastus visame pasaulyje. Poliomielitas šiandien nebeegzistuoja daugelyje pasaulio šalių; Europoje paskutinis poliomielito atvejis užregistruotas 1998 m.
Mūsų tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip buvo suvokiama poliomielito etiologija, patogenezė bei klinika, kokie buvo taikyti šios ligos diagnostikos ir gydymo metodai Lietuvoje 1920–1939 m. laikotarpiu. Nagrinėdamos svarbiausio tarpukariu Lietuvoje leisto mokslinio žurnalo „Medicina“ publikacijas apie poliomielitą, atskleidžiame, kaip buvo suvokiamos poliomielito etiologija ir patogenezė, kaip ši liga buvo diagnozuojama ir gydoma mūsų krašto gydytojų. Atlikdamos vienos ligos – poliomielito – mikroanalizę, lygindamos poliomielitu sirgusių ligonių gydymo Lietuvoje duomenis su kitų to meto šalių duomenimis, taip pat siekiame netiesiogiai įvertinti medicinos pagalbos išsivystymo lygį tarpukario Lietuvoje.

PDF
HTML

Nuorodos

Creative Commons License

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Dažniausiai skaitomi to paties autoriaus (-ių) straipsniai