Miastenija (lot. myasthenia gravis, MG) – tai autoimuninė liga, kuri pažeidžia nervo ir raumens jungtį, o dėl to atsiranda patologinis raumens nuovargis. Pagrindinis ligos simptomas – raumenų nuovargis, kuris yra ryškesnis pavargus, taip pat gali būti labiau pastebimas antroje dienos pusėje. Liga gali pažeisti veido arba visus kūno raumenis. Pastaraisiais metais ligos paplitimas ir sergamumas ja labai išaugo, todėl vis daugiau dėmesio skiriama ligos simptomus ūminančių veiksnių išaiškinimui ir jų poveikio mažinimui. Nėštumas gali būti vienas tokių veiksnių – jo metu miastenijos simptomai gali blogėti, ypač pirmąjį trimestrą ir (ar) po gimdymo, nepaisant ligos eigos sunkumo. Miastenijos simptomų pablogėjimą taip pat gali išprovokuoti tam tikrų vaistų, tokių kaip antibiotikai (pvz., azitromicinas, aminoglikozidai, fluorochinolonai) vartojimas. Kardiologijoje vartojami vaistai, kaip antai beta adrenoblokatoriai, taip pat gali turėti neigiamą poveikį. Be to, miastenija sergantiems pacientams nerekomenduojama vartoti magnio preparatų, nes jie gali sutrikdyti impulso perdavimą neuroraumeninėje jungtyje. Imunoterapija, naudojant imuninės kontrolės patikros taškų inhibitorius gydant onkologines ligas, taip pat gali sukelti miastenijos paūmėjimų. Svarbu paminėti, kad botulino toksinas, kuris yra naudojamas estetinėse procedūrose, taip pat sukelia raumenų silpnumą. Miastenijos simptomų pablogėjimą gali išprovokuoti ir daugelis kitų faktorių: padidėjusi kūno temperatūra, depresija, kvėpavimo sistemos infekcijos, nemiga. Taigi nėštumas, medikamentai, šiluma, skydliaukės ligos, depresija, infekcijos, nemiga – visi šie veiksniai miastenija sergantiems pacientams turi būti vertinami ir, jei galima, kontroliuojami, siekiant užtikrinti geresnę jų gyvenimo kokybę, lengvesnę ligos eigą. Šiame straipsnyje apžvelgiami literatūros duomenys apie miasteniją ūminančius veiksnius.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.