Kauno totorių bendruomenė ir organizacija 1918–1940 m.: struktūra ir veikla
Straipsniai
Ina Aleksandravičiūtė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2024-02-14
https://doi.org/10.15388/VUIFSMD.2023.5
PDF

Reikšminiai žodžiai

totoriai
Kauno totorių draugija
tarpukaris
tautinės mažumos
centralizacija

Kaip cituoti

Aleksandravičiūtė, I. (2024) “Kauno totorių bendruomenė ir organizacija 1918–1940 m.: struktūra ir veikla”, Vilnius University Open Series, pp. 68–81. doi:10.15388/VUIFSMD.2023.5.

Santrauka

Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos totoriai liko be centrinės valdžios. Jie turėjo reorganizuotis ir atkurti savo parapijas. Kauno totoriai daug nepasiekė totorių švietimo ir kultūros srityse, tačiau pastatė mūrinę mečetę ir taip laikinojoje sostinėje paliko savo pėdsaką. Pagrindinis Kauno totorių tikslas – sukurti organizaciją, kuri vienytų visus Lietuvos totorius. 1925 m. Vilniuje Lenkijos totoriai įsteigė religinį centrą – Muftiatą. Kauno totoriai taip pat bandė kurti religines organizacijas. Deja, nuolatiniai parapijų konfliktai stabdė centralizacijos procesą. Kauno totorių draugija norėjo būti dominuojanti jėga Lietuvos totorių gyvenime, tačiau, nors ir turėjusi Lietuvos vyriausybės palaikymą, sulaukė didelio pasipriešinimo iš Raižių ir Vinkšnupių parapijų totorių, kurie norėjo veikti nepriklausomi.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 > >>