Kailinių žvėrelių auginimo uždraudimas Lietuvoje: pagrįsta gyvūnų apsaugos priemonė ar perteklinis ūkinės veiklos laisvės suvaržymas?

Anotacija

Moksliniame darbe analizuojama ūkinės veiklos laisvės apribojimams (inter alia, ūkinės veiklos uždraudimui) aktuali Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, teisės doktrina. Šių šaltinių pagrindu išskiriamos ūkinės veiklos laisvės ribojimo priemonės – ūkinės veiklos uždraudimo – taikymo sąlygos. Aptarus teorinius ūkinės veiklos uždraudimo aspektus, pateikiama praktinio pavyzdžio – kailinių žvėrelių veisimo ir laikymo uždraudimo – teisinė analizė.
Pirmose darbo dalyse atliekamos Konstitucinio Teismo bei supranacionalinių teismų doktrinos analizės pagrindu atskleidžiama nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu vyraujanti ūkinės veiklos laisvės samprata bei pagrindinės jos ribojimo sąlygos. Taip pat nustatomos pagrindinės teisėtų lūkesčių apsaugos užtikrinimo priemonės, taikytinos ūkinės veiklos uždraudimo atveju.
Išskirtų ūkinės veiklos ribojimo sąlygų, taip pat proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pagrindu toliau darbe pateikiama konkretaus atvejo – kailinių žvėrelių veisimo ir laikymo uždraudimo Lietuvoje nuo 2027 m. sausio 1 d. – analizė. Atsižvelgdami į tai, jog kailinių žvėrelių veisimo ir laikymo ūkinės veiklos uždraudimas yra pirmasis Lietuvoje visiško ūkinės veiklos uždraudimo atvejis, šio darbo autoriai analizuoja aptariamo reguliavimo proporcingumą ir teisėtų lūkesčių apsaugos užtikrinimą remdamiesi užsienio pavyzdžiais. Darbe taip pat analizuojama nustatyto kompensacinio mechanizmo, skirto atlyginti kailinių žvėrelių augintojų praradimus, atitiktis Konstitucijai ir teisės principams.