Lietuvių tautinės tapatybės formavimasis 1800–1863 m.: LDK politinė tradicija, „imperinis patriotizmas“ ir rusas kaip „Kitas“

Santrauka

Lietuvių tautinės tapatybės formavimasis šiame straipsnyje nagrinėjamas nauju aspektu. Pagrindinis klausimas: koks buvo Rusijos įvaizdis XIX–XX a. lietuviškos tapatybės formavimosi ankstyvojo periodo metu. Be to, analizuojama tai, kaip lietuviškos (etninė) tapatybės susidarymas buvo įtakojamos rusiško „Kito“. Dichotomija „Aš/Kitas“ gali padėti geriau suvokti kolektyvinę tapatybę. Daroma išvada, kad jau ankstyvajame nacionalistiniame lietuvių diskurse Rusija suvokiama kaip aiškiai fiksuojamas „Kitas“, kurio politinis viešpatavimas buvo Lietuvos užkariavimo rezultatas. Ši Rusijos kaip istoriškai ir politiškai „Kito“ ir, be to, Lietuvos užkariautojo reprezen-tacija viešpatavo XX a. ir fragmentiškai išlieka šiuolaikiniame lietuvių nacionalistiniame diskurse. Kartu lietuviškasis Rusijos kaip užkariautojos įvaizdis buvo „barbaro prie vartų“ vaizdinio (iškilo XIX a. strateginiame diskurse) variacija europietiškoje tapatybėje. Šalia to, priklausomai nuo Abiejų Tautų Respublikos prijungimo prie Rusijos vertinimo, buvo bandoma sukurti įvairius bendradarbiavimo tarp Lietuvos visuomenės ir Rusijos valdžios modelius: vieni pabrėžė lietuvių socialinių ir kultūrinių interesų gynimo svarbą, o kiti iškėlė gilesnės integracijos rusiškoje visuomenėje mintį.