Patients’ right to compensation for non-pecuniary damage
Straipsniai
Erikas Mečkovskis
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Inga Zacharevič
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Vilius Ogaras
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Vytautas Mizaras
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Publikuota 2026-10-20
https://doi.org/10.15388/TMP.2026.16
PDF

Esminiai žodžiai

pacientų teisės
neturtinė žala
žalos atlyginimas be kaltės
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija

Anotacija

Šiame straipsnyje analizuojamas pacientams padarytos neturtinės žalos atlyginimo institutas Lietuvos teisėje, ypatingą dėmesį skiriant nuo 2020 m. įtvirtintam žalos kompensavimo be kaltės modeliui. Nagrinėjama ikiteisminė žalos kompensavimo procedūra Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, taikoma balų sistema bei jos santykis su vėlesne teismine kontrole. Atskleidžiamos pagrindinės praktinės ir sisteminės problemos, susijusios su komisijos sprendimų aiškumu, neturtinės žalos dydžių tinkamumu ir proceso dalyvių teisių pusiausvyra. Straipsnyje identifikuojamos esamo reguliavimo spragos ir pateikiamos pasiūlymų kryptys pacientų teisių apsaugos veiksmingumui didinti.

PDF

Nuorodos

GEIGER, Philipp; GMEINER, Raphael; SCHÖN, Victoria; PETR, Ondra; THOMÉ, Claudius ir kt. (2025). Timing of Magnetic Resonance Imaging (MRI) in Moderate and Severe TBI: A Systematic Review. Journal of Clinical Medicine, 14(12), 4078 [interaktyvus]. https://doi.org/10.3390/jcm14124078.

VILKĖ, A. ir kt. (2014). Kompiuterinės tomografijos taktika ir reikšmė vertinant galvos smegenų traumą bei prognozę. Sveikatos mokslai, 24(3), 61–65 [interaktyvus]. doi:10.5200/sm-hs.2014.044.

ALBANO, G. D.; ARGO, A.; ZERBO, S. ir kt. (2025). Imaging of musculoskeletal injury: timing estimation and medico-legal issues. La Radiologia Medica, 130, 921–933 [interaktyvus]. https://doi.org/10.1007/s11547-025-01990-4.

MEILIA, Putri Dianita; ZEEGERS, Maurice P.; HERKUTANTO; FREEMAN, Michael D. (2020). INFERENCE: An Evidence-Based Approach for Medicolegal Causal Analyses. International Journal of Environmental Research and Public Health, 17(22), 8353 [interaktyvus]. https://doi.org/10.3390/ijerph17228353.

HILL, A. B. (1965). The Environment and Disease: Association or Causation? Proceedings of the Royal Society of Medicine, 58, 295–300.

GARCIA-VILLARREAL, O. (2022). Professional medical liability, clinical practice guidelines and Lex Artis. The importance of following clinical practice guidelines recommendations. Gaceta Medica, 158(6), 430–434 [interaktyvus]. https://doi.org/10.24875/GMM.M22000723.

BRENNAN, T.; LEAPE, L.; LAIRD, N. ir kt. (1990). Identification of Adverse Events Occurring during Hospitalization: A Cross-Sectional Study of Litigation, Quality Assurance, and Medical Records at Two Teaching Hospitals. Annals of Internal Medicine, 112(3), 221–226 [interaktyvus]. https://doi.org/10.7326/0003-4819-112-3-221.

SCHWENDIMANN, R. (2018). The occurrence, types, consequences and preventability of in-hospital adverse events – a scoping review. BMC Health Services Research, 18, 521 [interaktyvus]. https://doi.org/10.1186/s12913-018-3335z.

Creative Commons License

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Dažniausiai skaitomi to paties autoriaus (-ių) straipsniai