Moksliniame darbe analizuojamas dirbtinio intelekto reglamentavimas bei jo naudojimas teismo procese, remiantis Europos sąjungos bei Jungtinių Amerikos Valstijų teisinėmis gairėmis. Aptariamos dirbtinio intelekto galimybės padidinti teisinių procesų efektyvumą, optimizuoti bylų analizę bei užtikrinti sprendimų skaidrumą. Kartu identifikuojamos ir esminės tokio dirbtinio intelekto naudojimo rizikos- šališkumas, skaidrumas ir sprendimų patikimumas, kas atsakingas už dirbtinio intelekto klaidas. Darbe yra nagrinėjami iššūkiai susiję su dirbtinio intelekto reglamentavimu bei svarstoma, ar dirbtinis intelektas turėtų likti tik pagalbine priemone, ar atsižvelgiant į teisines ir etines ribas visgi gali tapti savarankišku objektu galinčiu priimti sprendimus.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.