Humaniško baudžiamojo įstatymo link – ar Lietuvos baudžiamoji teisė sugebėjo išsivaduoti iš represyvumo gniaužtų?
Straipsnyje nagrinėjama baudžiamajame įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo, trukdančio tinkamai įgyvendinti humaniškumo ir teisingumo principus, problematika. Straipsnio tikslas – išanalizuoti baudžiamojo įstatymo nuostatas, kurios riboja teismų galimybes taikyti proporcingą ir humanišką baudžiamąją atsakomybę, įvertinti jų problematiką ir pateikti galimus jos sprendimo būdus. Tyrimo objektas – baudžiamojo įstatymo nuostatos bei institutai, kurie, straipsnio autorių nuomone, kelia didžiausius iššūkius siekiant humaniškos, teisingos ir proporcingos baudžiamosios atsakomybės. Atlikta analizė parodė, jog teismų taikomas bausmės švelninimas pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas tam tikrų kategorijų baudžiamosiose bylose yra itin dažnas – tai suponuoja perteklinį įstatymų leidėjo BK Specialiosios dalies straipsniuose numatytų sankcijų griežtumą už tam tikras nusikalstamas veikas, todėl jos turėtų būti peržiūrėtos ir sušvelnintos. Dar vienas ydingas ir pernelyg represyvus BK institutas – recidyvistas. Asmens pripažinimas recidyvistu ne tik jį stigmatizuoja, bet ir kelia didelių abejonių dėl praktinės naudos bei galimo prieštaravimo non bis in idem principo reikalavimams. Galiausiai, svarstytina galimybė baudžiamajame įstatyme numatyti galimybę teismui vietoje bausmės kaltininkui motyvuotai skirti kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones, taip pat tam tikrus iš nusikalstamų veikų kylančius ginčus spręsti taikant mediacijos procedūrą – visa tai, neabejotinai, prisidėtų prie veiksmingos, humaniškos ir teisingos baudžiamosios justicijos idealų įgyvendinimo.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.