Straipsnyje nagrinėjami baltų ir skandinavų ryšiai vėlyvajame geležies amžiuje. Šis archeologinis laikotarpis yra ypač svarbus baltams: formavosi elitas, augo prabangos ir importo poreikis. Tai skatino tiek prekybinius, tiek konfliktinius santykius su kaimynais, iš jų – skandinavais. Šiuo tyrimu siekiama išanalizuoti baltų ir skandinavų ryšių mastą, dinamiką ir pobūdį remiantis skandinaviškos kilmės dirbiniais, randamais šiandienės Lietuvos teritorijoje, ir žinomais istoriniais šaltiniais. Straipsnyje aptariami vietiniai artefaktai, kurie gali būti siejami su skandinaviška įtaka ir tendencijomis, taip pat dirbiniai, kurie kovų ar prekybos keliais pateko į Lietuvos teritoriją. Lietuvoje galima identifikuoti 261 neabejotinai skandinavišką artefaktą iš 68 objektų. Daugiausia – ginklų, bet randama ir papuošalų, diržų, žirgų aprangos bei įrankių detalių. Chronologinė artefaktų analizė rodo, kad intensyviausi baltų ir skandinavų ryšiai buvo IX–X a., o XI a. pastebimas ryškus jų mažėjimas. Geografinis dirbinių paplitimas patvirtina, kad vandens telkiniai aptariamu laikotarpiu buvo pagrindiniai prekybos ir tranzito keliai.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.