Vyno atsiradimas dabartinės Lietuvos teritorijoje sietinas su krikščionybės plitimu į baltų žemes. Lietuvai priėmus krikštą vyno vartojimas tapo tiek apeiginiu, tiek socialinius rėmus formuojančiu reiškiniu tuometėje luominėje visuomenėje. Dėl geografinių
Lietuvos teritorijos ypatumų, vynuoges ir vyną teko importuoti, todėl vynas buvo pasiekiamas tik aukštuomenei. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo plačiosios visuomenės grupėms buvo įprasta vartoti Rusijos imperijoje labiau paplitusius alų ir degtinę, tačiau, atsiskyrus nuo imperijos, šią tendenciją ėmė keisti nauji vartojimo įpročiai. Šiame straipsnyje nagrinėjama vyno kultūra Lietuvoje: vynuogių ir vaisių vyno gamyba, paplitimas ir visuomenės požiūris. Be to, aptariami vaisių vyno teorijos leidiniai, literatūra, jų turinys ir paplitimas visuomenėje. Dėmesio taip pat skiriama vaisių vyno gamyklų kūrimosi istorijai, žmonių santykiui su vietiniu vynu ir jo populiarumu vietinėje rinkoje. Taip pat siekiama nustatyti vynuogių auginimo Lietuvoje perspektyvas, potencialą vietinėmis vynuogėmis aprūpinti Lietuvos vidaus rinką.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.