Armijos Krajovos karių, žuvusių Družilių ir Raubiškių mūšiuose, bioarcheologiniai tyrimai

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjamos Armijos Krajovos karių mirties aplinkybės. Armija Krajova (toliau – AK) – Lenkijos pogrindžio karinė organizacija, veikusi Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu (iki 1945 m.).

Tarpukariu (1920–1939) Vilniaus kraštas buvo okupuotas Lenkijos, todėl daugelis istorinių įvykių ir mūšių, kuriuose AK kovojo su naciais ir sovietais, vyko šių dienų Lietuvos teritorijoje. Lietuvoje randama nemažai pavienių ir masinių lenkų partizanų palaidojimų.

Tyrimu siekiama rekonstruoti AK partizanų mirties aplinkybes iš dviejų – Družilių ir Raubiškių – mūšių. Remiantis istoriniais duomenimis ir (bio)archeologiniais tyrimais, aptariama galima mūšių eiga ir žuvusių partizanų palaikų likimas. Tirti devyni AK karių palaikai iš kovų su sovietais. Rezultatai parodė daugybę perimortalinių sužalojimų, patirtų mūšio lauke: permortalinius ilgųjų kaulų lūžius, kaukolės fragmentaciją ir šautines žaizdas. Bioarcheologiniai tyrimai atskleidė patologinių pakitimų, liudijančių iššūkius, su kuriais kariai galėjo susidurti partizanaudami (sunkus fizinis darbas, netinkama mityba ir nespecifinis stresas).