Lietuvos totorių bendruomenė susiformavo XIV a. pab.–XVI a. LDK apgyvendinti tiurkai, išpažinę musulmonų tikėjimą, gavo žemės, už kurią atliko karo tarnybą. Taigi jie buvo integruoti į LDK feodalinių santykių sistemą. Tačiau jų integralumo lygis vis dar neištirtas. Lietuvos tautinių mažumų tyrėjai dažnai laikosi požiūrio, kad totoriai yra asimiliuota bendruomenė, nes jie prarado kalbą. Skirtumas tarp integracijos ir asimiliacijos iš esmės susijęs su grupės atsiradimu ir gyvenimu naujajame kultūriniame kontekste. Straipsnyje įrodoma, kad integracijos terminas labiau tinka Lietuvos totoriams apibūdinti.
Straipsnyje, remiantis sociologinėmis teorijomis, aiškinamasi, koks yra Lietuvos totorių bendruomenės asimiliacijos bei integracijos procesas ir pobūdis LDK visuomenėje. Sudarant asimiliacijos/integracijos modelį pasirinktos autoritetingų tyrėjų Miltono Gordono ir Jose Alberto Diazo teorijos. Šiame darbe kuriamas totorių asimiliacijos/integracijos LDK visuomenėje modelis grindžiamas šių teoretikų kriterijais, kuriuos sujungus į vieną modelį galima skirti septynis pagrindinius veiksnius, lemiančius imigrantų prisitaikymą visuomenėje. Tyrimo metu paaiškėjo, kad trys veiksniai rodo visišką integraciją (jie yra lemiami nustatant, ar tai integracija, ar asimiliacija), o kiti – dalinę integraciją/asimiliaciją.

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.