Totorių ir lenkų ryšiai trunka daugiau kaip 600 metų. Jie prasidėjo XIV a., kai totoriai apsigyveno LDK ir Lenkijos teritorijoje. Artima totorių kaimynystė, pasireiškusi ne tik gerais kaimyniškais santykiais, bet ir daugybe konfliktų, sąlygojo augantį domėjimąsi totoriais, jų kultūra, religija ir kalba.
Nuo XVI a. atsirado totorių aprašymai, kurių autoriai, be kitų, buvo ir lenkai. Jie sudaro vertingą šaltinį žinių apie totorius ne tik Abiejų Tautų Respublikoje, bet ir Europoje, kuri tais laikais apie šią rytietišką tautą žinojo labai mažai.
Pirmasis minėtinas darbas – tai Maciejaus Miechowitos veikalas „Tractatus de duabus Sarmatiis Asiana et Europiana et de contentis in eis“, išspausdintas Krokuvoje 1517 m. Šis veikalas susilaukė didelio atgarsio, išėjo keletas jo leidimų bei vertimų į vokiečių, italų, lenkų ir kitas kalbas. 1554 m. Krokuvoje buvo išspausdintas kitas veikalas, kuriame galima rasti informacijos apie totorius. Tai Marcino Bielskio „Kronika świata wszystkiego“ (Viso pasaulio kronika). Tiesa, ji nėra itin vertinga dėl daugybės klaidų ir nepatikimos, kartais išgalvotos informacijos.
Dar vienas XVI a. traktatas, pateikiantis patikimą informaciją apie totorius, tai Mykolo Lietuvio veikalas. Pats autorius, matyt, buvo koks nors Lietuvos pareigūnas, labai gerai išmanė totorių problemas. Deja, XVII a. buvo išspausdintas tik šio veikalo fragmentas, pavadintas „Michalonis Litvani moribus Thartarorum, Litvanorum et Moschorum“ (Basel, 1615). Vienu vertingiausių veikalų, kuriame yra informacijos apie totorius, laikytinas Aleksandro Gvagninio veikalas „Sarmatiae Europae descriptio [...]“, pirmą kartą išleistas Krokuvoje 1578 m. Taip pat Krokuvoje 1611 m. Marcinas Paszkowskis išleido jo vertimą į lenkų kalbą pavadinimu „Kronika Sarmacyey Europskiey [...]“.
XVII a. sumažėjo veikalų, lietusių totorius. Deja, jų autoriai nepateikė naujos informacijos, bet kartojo senus stereotipinius ir nepagrįstus teiginius. Informacijos apie totorius pateikė Marcinas Paszkowskis veikale „Dzieje tureckie y utarczki Kozackie z Tatary [...]“ (Kraców, 1615), taip pat Piotro Czyżewskio „Alfurkan tatarski [...]“ (Wilno, 1617).
Nors šie veikalai yra skirtingo lygio, pateikia ne vienodai patikimą informciją, jie piešia totoriaus paveikslą plačiame kultūriniame ir papročių kontekste. Nepaisant emocinio ir kartais kupino ksenofobijos požiūrio į totorius, šie veikalai, be jokios abejonės, turi didelę vertę. Jie leidžia pažinti totorių kasdienį gyvenimą, jų papročius, kultūrą, mitybos įgūdžius, taip pat leksiką, kuri liečia genčių, karinę struktūras, terminus, susijusius su religija, pateikia onomastinių duomenų.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.
