Straipsnyje aptariamos vieno žymiausių Lenkijos ir Lietuvos totorių visuomenės veikėjų Olgierdo Mirza Kričinskio nežinomos arešto ir žūties aplinkybės. Jo ir brolio Leono, kurį 1939 m. vokiečiai nužudė Piastnicos miške, likimai buvo panašūs.
Straipsnio įvade pateikiama Olgierdo Kričinskio biografija. Jis gimė 1884 m. spalio 22 d. Vilniuje, būsimo caro armijos generolo Konstantino Kričinskio ir Marijos Achmatovič šeimoje. 1908 m. jis baigė Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Kartu su broliu Leonu bei aukštųjų mokyklų studentais totoriais jis įkūrė totorių studentų ratelį, kurio nariai domėjosi totorių praeitimi. Tarpukario laikotarpiu jis svariai prisidėjo prie totorių kultūrinės ir švietėjiškos veiklos.
Straipsnis parašytas remiantis byla, saugoma Lietuvos ypatingajame archyve. NKVD areštavo Olgierdą Kričinskį 1941 m. vasario 15 d. Jam buvo pateikti kaltinimai pagal RTFSR baudžiamojo kodekso 58(4), 58(11), 58(13) straipsnius dėl kontrrevoliucinės veiklos, sabotažo, bandymo nuversti sovietinę valdžią ir kt. Bylą sudaro tardymo medžiaga, apimanti laikotarpį nuo jo sulaikymo iki sušaudymo 1942 m. birželio 2 d. Gorkio kalėjime. Olgierdui Kričinskiui buvo inkriminuojama visa jo veikla: Simferopolio apygardos prokuroro pareigos Krymo Demokratinėje Respublikoje iki 1919 m. pavasario, Teisingumo viceministro pareigos Azerbaidžane iki 1920 m., Lenkijos totorių Kultūros ir švietimo sąjungos pirmininko pareigos Vilniuje, ilgametės prokuroro pareigos.
Bylos medžiaga rodo, kad iki arešto NKVD jį sekė ištisus metus. Trijų informatorių pranešimuose Olgierdas Kričinskis vaizduojamas kaip SSRS priešas, dalyvavęs organizacijoje, kuri siekė atplėšti Krymą ir Azerbaidžaną nuo Sovietų Sąjungos.
Olgierdas Kričinskis nepripažino jam pateiktų kaltinimų, oriai laikėsi tardymo metu ir bandė apsaugoti bendruomenės narius nuo galimų areštų.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.
