Straipsnyje nagrinėjamas mažai žinomas puslapis iš „Vaisovo sąjūdžio“ („Vaisovo sentikių musulmonų Dievo pulkas“) istorijos. Tai buvo religinis, socialinis ir politinis sąjūdis, paplitęs tarp Pavolgio musulmonų XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pirmajame ketvirtyje. Per pusę amžiaus (1860 m. – XX a. trečiajame dešimtmetyje) šis sąjūdis iš eschatologinės religinės „sektos“ transformavosi į politinę partiją. Apie ketvirtąjį dešimtmetį Vaisovo bendruomenė faktiškai subyrėjo, o jos vadai ir aktyvistai, kurie gyveno SSRS, buvo represuoti.
Vaisovo sąjūdžio atstovų atsiradimas buvusios Rusijos imperijos Šiaurės Vakarų krašte susijęs su vienu iš Bagautdino Vaisovo sūnumi Gajanu. Chodža-Muchamedas Gajanas Vaisovas (1882–1940?) apsigyveno Vilniuje XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje. Jis čia turėjo verslą, aktyviai dalyvavo Lenkijos musulmonų bendruomenių veikloje. Ketvirtajame dešimtmetyje jis buvo vienas iškiliausių Vilniaus musulmonų religinės bendruomenės vadovų, dalyvavo musulmonų suvažiavimų darbe, plėtojo filantropinę veiklą. Vilniaus krašto sovietinė okupacija ir represijos, matyt, G. Vaisovo likime suvaidino tragišką vaidmenį.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.
