Lucko karaimų religinė bendruomenė praktiškai liovėsi egzistavusi po Antrojo pasaulinio karo. Dalis jos narių 1945 m. nutarė repatrijuoti į Lenkiją ir daugelis jų apsigyveno Žemutiniame Šlionske. Išvykdami jie išsivežė dalį bendruomenės kilnojamojo turto, taip pat jos archyvą, kurį sudarė turtingas dokumentų rinkinys. Bendruomenės archyvo dokumentai atspindi įvairius bendruomenės veiklos aspektus per paskutinį jos gyvavimo laikotarpį. Itin vertingi yra dokumentai, susiję su kenesės renovacija tarpukario laikotarpiu ir bendruomenės namų statyba. Jie suteikia informacijos ne tik apie objektą, kurio pėdsakų neliko (kenesė visiškai sudegė 1972 m.), bet taip pat apie bendruomenės veiklos finansavimo būdus, jos santykius su valdžia ir miesto gyventojais. Šiame straipsnyje analizuojami dokumentai, susiję su renovacijos darbais, atliktais XX a. trečiajame – ketvirtajame dešimtmetyje po to, kai šis medinis kultūros paminklas, pastatytas XVIII a., buvo nuniokotas Pirmojo pasaulinio karo metais.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.
