Šiame straipsnyje aptariama publikacija rankraščio „Raštas apie Lietuvos totorius“, kuris saugomas Baltarusijos Respublikos Nacionalinio istorijos archyvo Gardine fonduose (F. 1, ap. 27,
b. 202, l. 87–92).
Tekste nėra nurodyti rankraščio surašymo laikas, vieta, jo autoriaus vardas. Archyvo darbuotojai jį datuoja 1832 m. Rašto turinio analizė leidžia daryti prielaidą, kad jo autoriaus reikia ieškoti tarp tarnybinių totorių, kurie jį įteikė Gardino bajorų deputacijai XIX a. pradžioje.
Dokumento autorius siekė parodyti totorių pasiaukojimą ir ištikimybę Lietuvos (vėliau Lenkijos ir Rusijos) interesams, jų visišką vienybę su lietuviais nepaisant tikybos skirtumų; jis rašo apie totorius, kurie buvo sulyginti su bajorais, socialinio statuso raidą; pabrėžia, kad totoriai buvo reikalingi karo ir civilinėje tarnyboje ir tada, kai Abiejų Tautų Respublika neteko politinio savarankiškumo. Šaltinyje minimas laikas, kai totoriai atsirado Lietuvoje, jų apgyvendinimo priežastys, žemės dovanojimai, galiausiai pateikiamos tarnybą atliekančių totorių socialinės teisinės integracijos pagrindinės gairės: pirma – į Abiejų Tautų Respublikos bajorų, vėliau – į Rusijos imperijos bajorų sudėtį.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.
