Działalność zawodowa i społeczna Karaimów trockich w Warszawie w XX wieku

Santrauka

Kaune, Trakuose, Panevėžyje ir Vilniuje gyvenę karaimai pradėjo keltis į Varšuvą XIX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais. Net pokario metais jų skaičius neviršijo 40 žmonių. Šio straipsnio tikslas – pateikti žymių žmonių portretus: aukštų valdininkų, verslininkų ir mokslininkų. Visi jie išlaikė dvasinį ir religinį ryšį su kraštiečiais, gyvenusiais Trakuose, stengėsi gyventi pagal karaimų etnoso principus, laikytis religinių nuostatų. Iki Antrojo pasaulinio karo jie priklausė Trakų karaimų bendruomenei. Straipsnyje remiamasi šių asmenų šeimos narių apklausa, jų oficialiomis biografijomis, išspausdintomis biografiniuose žodynuose, enciklopedijose, taip pat atsiminimais. Be to, panaudoti dokumentai, saugomi Varšuvos naujųjų aktų archyve, Lenkijos MA archyve, Lenkijos MA archyve Krokuvoje, taip pat H. S. Šapšalo ir S. Firkovičiaus fonduose Lietuvos MA bibliotekos Retų spaudinių skyriuje. Straipsnyje rašoma apie Szymoną Chorczenką ir jo žmoną Dorotą, dr. Aleksandrą ir Aną Dubińskius, Zofiją Dubińską, Bogusławą Firkowiczių, prof. Szymoną ir Zofiją Firkowiczius, Izajaszą Jutkiewiczių, Emilį Kobeckį, Michaiłą Kobeckį, Michałą Maszkiewiczių, Karaimų religinės sąjungos pirmininką prof. habil. dr. Szymoną Pileckį, Tamarą Szpakowską ir prof. dr. Ananiaszą Zajączkowskį. Varšuvos karaimų bendruomenės nariai atstovavo įvairioms mokslo sritims, tiek humanitarinėms, tiek techninėms. Po karo daugelis karaimų jaunimo baigė aukštąsias mokyklas. Šiandien karaimų bendruomenę sieja Karaimų religinė sąjunga ir Lenkijos karaimų sąjunga, kurios aktyviai puoselėja protėvių tradicijas. Leidžiamas istorinis-visuomeninis-kultūrinis žurnalas „Avazymyz“, veikia jaunimo meno kolektyvas „Dostlar“, visa tai leidžia tikėtis, kad maža bendruomenė išlaikys tautinį savitumą.