Wirtualna orda. Wirtualny dżymat. Karaimi i Tatarzy jako społeczność sieci

Santrauka

Jau keleri metai karaimai ir totoriai iš naujo apibūdina savo etninį atgimimą pasitelkdami interaktyvias terpes, mažiau ar daugiau sąmoningai kuria bendruomenę interneto tinkle. Straipsnyje bandoma interpretuoti procesus, reiškiančius etninės bendruomenės palaikymą naudojant technines informacijos sklaidos priemones. Be to, analizuojama Lenkijos karaimų ir totorių tapatybės rekonstrukcija. Taip pat bandoma aprašyti vieną iš tautinių mažumų funkcionavimo „kintančioje tikrovėje“ aspektų. Tapatybė kaip ir teritorija yra daugiareikšmės sąvokos, primetamos arba primetančios save kultūros dalyviams. Nuolat veikiamos, iš naujo apibūdinamos šios sąvokos niekada nebus iki galo apibrėžtos. Etninių skirtumų palaikymas virsta bendruomenės kūrimo procesu: apibrėžiamos tapatybės sąvokos, jos sudedamosios dalys, tiksliau, jos nuolat kuriamos ir konstruojamos iš naujo. Funkcionavimas šiuolaikinėje kultūroje neišvengiamai yra susijęs su dalyvavimu kuriant kultūros mainų centrus, procesas įtraukiamas į interneto tinklą, kuris yra iš naujo formuojamų reikšmių ir santykių tinklas. Tinklas yra vienas iš kūrėjų perteikiamų vaizdų, etniškumo atkūrimas čia pat ir dabar. Lenkijos karaimai ir totoriai įžengia į kiberkultūros erdvę, susižavėję kuria savo tapatybę ir susitapatina su nauja, hipertekstine erdve. Jie veikiau naudojasi galimybe egzistuoti ir patirti ekspresiją, nei įgyja skirtingus įvaizdžius. Masinės kultūros reiškiniai etninėms bendruomenėms kelia iššūkį ir siūlo šansą. Pasirodo, kad virtualusis puslapis gali tapti savotiška atgauta erdve. Virtualūs puslapiai, kuriuos steigia aptariamų mažumų atstovai, tampa bendruomenės modeliu, kartu – jos egzistavimo forma.