Asmens teisės nesutikti būti gaivinamu įgyvendinimas: lyginamoji analizė ir tobulinimo perspektyvos
Straipsniai
Emilija Norvaišaitė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Eglė Žulpaitė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Dovilė Valančienė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Aistė Aleknavičienė
Vilniaus universitetas image/svg+xml
Publikuota 2026-10-20
https://doi.org/10.15388/TMP.2026.2
PDF

Esminiai žodžiai

teisė atsisakyti gaivinimo
beviltiškas gaivinimas
gydytojų konsiliumas
paciento autonomija

Anotacija

Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme paciento teisė nesutikti būti gaivinamu įtvirtinta dar 1997 m., tačiau tik 2020 m., įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, buvo detalizuotas procedūrinis reglamentavimas. Vis dėlto praktinis šios teisės įgyvendinimas kelia tiek teisinių, tiek klinikinės praktikos organizacinių iššūkių. Atsižvelgiant į tai, šiame straipsnyje buvo siekiama išanalizuoti asmens teisės nesutikti būti gaivinamu teisinį reglamentavimą Lietuvoje, palyginti jį su užsienio šalimis, nustatyti Lietuvos gydytojų požiūrį ir žinias į esamą teisinį reglamentavimą, išsiaiškinti ar jis yra sėkmingai įgyvendinamas medicininėje praktikoje bei pateikti tobulinimo perspektyvų. Tyrimo objektas yra asmens teisės nesutikti būti gaivinamu įgyvendinimas klinikinėje praktikoje. Atlikta analizė leido pamatyti, jog nors nuo 2020 m. Lietuvos Respublikos teisės aktai detalizuoja su (ne)gaivinimu susijusias procedūras, tačiau praktinis teisės aktų įgyvendinimas išlieka komplikuotas. Anketos, skirtos gydytojams, atsakymų analizės būdu nustatytas dokumentų prieinamumo trūkumas, nepakankamas visuomenės informuotumas, mokymų gydytojams stoka, organizaciniai skirtumai tarp įstaigų, lemiantys skirtingą paciento valios įgyvendinimą. Tad nors teisės aktai numato teisę pacientui atsisakyti gaivinimo – procedūriniai šios teisės reguliavimo ypatumai kelia rimtus iššūkius paciento autonomijos užtikrinimui. Yra būtini tiek teisinio reglamentavimo, tiek sveikatos priežiūros įstaigų organizaciniai tobulinimai.

PDF

Nuorodos

ALARIK, L., NELSON, M., TERLING, L., THOREN, A., & DJARIV, T. (2025). Hesitate to resuscitate? A cohort study of hesitation to initiate resuscitation for in-hospital cardiac arrests. Resuscitation, 210, 110572, 3 [interaktyvus] . https://doi.org/10.1016/j.resuscitation.2025.110572

ELMER, J. et al (2025). Part 3: Ethics: 2025 American Heart Association Guidelines for Cardiopulmonary Resuscitation and Emergency Cardiovascular Care. Circulation, 152(16_suppl_2), S323–S352. https://doi.org/10.1161/CIR.0000000000001371

GREIF, R. et al (2020). Education, Implementation, and Teams: 2020 International Consensus on Cardiopulmonary Resuscitation and Emergency Cardiovascular Care Science With Treatment Recommendations. Circulation, 142 (16_suppl_1), S222–S283. https://doi.org/10.1161/CIR.0000000000000896

RAFFAY, V. et al (2025). European Resuscitation Council Guidelines 2025 Ethics in Resuscitation. Resuscitation, 215. https://doi.org/10.1016/j.resuscitation.2025.110734

Creative Commons License

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.