Šiame straipsnyje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija bei kitais reikšmę turinčiais šaltiniais, analizuojamas teismo nešališkumas baudžiamajame procese. Šiam tikslui pasiekti gilinamasi į nešališkumo ištakas, sampratą, šio baudžiamojo proceso principo turinį ir teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, jog teismo nešališkumo principas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, o jo užtikrinimas baudžiamajame procese kartu reiškia sąžiningą ir teisingą procesą. Pagrįstas manymas apie teismo šališkumą suponuoja nu(si)šalinimo instituto mechanizmo aktyvavimą, kuris labai svarbus tinkamam asmens teisių įgyvendinimui užtikrinti.
noneGODA, Gintaras; KAZLAUSKAS, Marcelis ir KUCONIS, Pranas (2011). Baudžiamojo proceso teisė vadovėlis. Vilnius: Registrų centras.
JOKIMAITĖ, Sigita ir ŠIVICKAITĖ-MOLDARIENĖ, Laura. Teisėjų etikos ir drausmės bylos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vaidmuo jose. Iš: JUODKAITĖ-GRANSKIENĖ, Gabrielė ir ŠIVICKAITĖ-MOLDARIENĖ, Laura (sud.) (2025). Pirmieji Lietuvos Aukščiausiojo teismo veiklos dešimtmečiai atkūrus nepriklausomybę. Vilnius: Lietuvos Aukščiausias Teismas.
MERKEVIČIUS, Remigijus (2010). Kaltinamojo teisės į nešališką teismą (teismo nešališkumo principo) samprata aukščiausių nacionalinių teismų jurisprudencijoje. Teisė, 76, [interaktyvus]. https://doi.org/10.15388/Teise.2010.0.223.
VAIČAITIS, Vaidotas (2013). Lietuvos statutai kaip konstitucionalizmo šaltinis. Teisė, 89.
ŽALIMAS, Dainius (red.) (2018). Lietuvos konstitucionalizmas: ištakos, raida ir dabartis. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.