Straipsnis analizuoja vidutinių pajamų spąstus Baltijos šalyse. Jame formuluojami trys argumentai. Pirma, teigiama, kad nors Baltijos šalys jau viršijo pajamų lygį, siejamą su vidutinių pajamų spąstais, ir toliau konverguoja su išsivysčiusių šalių ekonomikomis, jos vis dar gali susidurti su vidutinių pajamų spąstų grėsme, apibrėžiama kaip sunkumas užimti aukštesnės vertės pozicijas vertės grandinėje. Antra, straipsnis atskleidžia, kad dėl pastarojo meto transformacijų Baltijos šalyse susiformavo labai skirtingi augimo modeliai, o skirtumai tarp Estijos ir Lietuvos tapo ryškiausi. Trečia, argumentuojama, kad augimo modelio skirtumai suponuoja skirtingas vidutinių pajamų spąstų keliamas grėsmes. Estija gali susidurti su grėsme, kad jos šuolis į informacinėmis ir ryšio technologijomis grįstų paslaugų specializaciją yra per ankstyvas ir nebus pajėgus užtikrinti išsivysčiusioms šalims artimo našumo lygio. O Lietuvai gresia pavojus nepajėgti transformuoti savo didelio apdirbamosios gamybos sektoriaus, siekti išsaugoti augimą iš darbui ir ištekliams imlių ekonominių sektorių, taip pat toliau naudojantis kaštų konkurencingumo teikiamais pranašumais plėsti diversifikaciją į vis naujus ekonominius sektorius, tačiau juose vis vien užimant mažesnės pridėtinės vertės pozicijas.