Straipsnyje kritiškai nagrinėjami argumentai, kuriais paprastai grindžiamas vykdomosios valdžios pirmumas prieš įstatymų leidžiamąją valdžią formuojant ir vykdant užsienio politiką. Remiantis įvairiose šalyse atliktais tyrimais, gvildenamas parlamento vaidmuo, numatant Švedijos, Didžiosios Britanijos ir JAV užsienio politikos gaires. Argumentuojama, jog parlamento reikšmė, kad ir kaip tai būtų paradoksalu, daug didesnė prezidentinėse, o ne parlamentinėse respublikose ar konstitucinėse monarchijose. Tuip pat nagrinėjamas skirtingų vykdomosios valdžios šakų ir parlamento santykis formuojant užsienio politiką pastarųjų metų pusiau prezidentinėje Lietuvoje.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.