Straipsnyje nagrinėjama fenomenologinė nerimo (Angst) ir baimės (Furcht) nuotaikų analizė Heideggerio Būtyje ir laike. Kūrinyje Heideggeris šias nuotaikas apmąsto kaip kasdienybės galimybės sąlygas. Jis teigia, kad nerimas – latentiškai kasdienybę nuolatos sąlygojanti nuotaika, tačiau eksplicitiškai nepasako, kokia yra nuotaikų „latentiškumo“ prasmė. Straipsnyje argumentuojama tezė, kad latentiškumą Heideggeris apmąstė kaip kasdienybei būdingą užmiršimo struktūrą; nagrinėjami Būtyje ir laike aprašomi nerimo užmiršimo būdai. Pirmoje straipsnio dalyje trumpai aptariama Heideggerio kasdienybės samprata. Antroje dalyje kaip viena svarbiausių kasdienio nerimo užmiršimo formų yra interpretuojama baimės nuotaika; baimės struktūra išskleidžiama kaip nerimo užmiršimas įsitraukiant į kasdienius rūpesčius. Trečioje dalyje kaip nerimo užmiršimo formos interpretuojamos trys Heideggerio eksplikuojamos kasdienybės charakteristikos: plepalai, smalsulys ir dviprasmybė. Tyrimo metu kasdienybė atsiskleidžia kaip dvilypė užmiršimo struktūra.