Straipsnyje aptariami nūnai sparčiai besiformuojančio naujo studijų lauko - informacijos visuomenės studijų - metodologiniai pastoliai. Pasitelkus retrospektyvią žiūrą pateikiama dvejopa - de dicto ir de re - informacijos visuomenės teorijų tipologija. Tos teorijos, remiantis metodologine de dictopamatinių metodologinių paradigmų, vartojamų informacijos visuomenės teorijose, analize, yra paskirstomos į keturis pogrupius: konflikto (a' la mode de Marx), funkcines (a' la mode de Durkheim), supratimo (a' la mode de Weber), ir eklektines (a' la mode de Tilly) teorijas. Antra vertus, remiantis de re tyrimu, atskleidžiančiu pačios šiuolaikinės socialinės kaitos pobūdį, jos - pareinamai nuo ekonominės arba socio-kultūrinės pakraipos - klasifikuojamos į kontinuacines (a' la mode de Callinicos ir, resp., Giddens) ir inovacines (a' la mode de Machlup ir, resp., Castells) informacijos visuomenės teorijas. Parodoma, kad net ir pačios radikaliausios koncepcijos, teigiančios kokybiškai naujo "Informacijos amžiaus" pradžią, lieja seną vyną (t. y. metodologinį instrumentarijų, pritaikytą modernybės konceptualizacijai) į naujus vynmaišius (t. y. į iki šiol nematytą socialinę morfologiją, ex definitio reikalaujančią naujų metodologinių prielaidų ir principų). Pagrečiui aptarimos ir tolesnės naujųjų informacijos visuomenės studijų perspektyvos.
Raktažodžiai: sociologija, metodologija, informacijos visuomenė, šiuolaikinės sociologinės teorijos, tarpdalykiškumas, daugiadalykiškumas, šiuolaikinės visuomenės studijos.
METHODOLOGICAL PROFILES OF THE INFORMATION SOCIETY STUDIES: NEW WINE, OLD WINESKINS?
Marius Povilas Šaulauskas
Summary
The article explores the methodological underpinnings of the new emerging field of information society studies from a vantage point of the traditional social theory in retrospect. It presents twofold - de dicto and de re - typology of information society theories. First, according to consistently de dicto analysis, focused on the whole set of methodological attitudes employed in information society theories, these are classified in terms of four mainstream paradigms: conflict (a' la mode de Marx), functional (a' la mode de Durkheim), understanding (a' la mode de Weber), and eclectic (a' la mode de Tilly). Second, according to de reinvestigation of the presupposed type of social change itself, the theories in question are clustered around two basic methodological approaches towards the evolution of information society in economic and socio-cultural terms of continuation (a' la mode de Callinicos and, resp., Giddens) and/or innovation (a' la mode de Machlup and, resp., Castells) of manifold societal alterations. It is argued that, taken as a whole, even the most radical information society theories, insisting on the post-modern "Age of Information", pour old wine (i.e. traditional assembly of methodological instrumentation, devised to tackle with explicitly modern societal change) into new wineskins (i.e. new previously unseen societal morphology ex definition requiring equally unique conceptual apparatus). The article concludes with implications for future research and practice.
Key words: sociology, methodology, information society, modern sociological theories.