Prisiminimus palengvinančios technikos, arba mnemonika, įprastai įtraukiamos į įrodymais grįstas nusikaltimų tyrimo apklausų rekomendacijas. Eksperimento tikslas – nustatyti piešinio mnemoninės technikos įtaką teisingų ir melagingų pakartotinių parodymų pateikimui. Tiriamiesiems (teisingų parodymų, n = 25; melagingų parodymų, n = 24) buvo rodoma simuliacinės kriminalinės žvalgybos operacijos vaizdo medžiaga, o paskui jų buvo prašoma sakyti tiesą arba meluoti dviejų apklausų – nedelsiant ir praėjus dviem savaitėms po įvykio – metu. Abiejų interviu metu apklausiamieji buvo paprašyti nupiešti vietos, kurioje vyko žvalgybos operacija, schemą ir verbaliai apibūdinti piešinį. Analizuotos parodymų turinio detalės ir nuoseklumo tarp parodymų charakteristikos. Teisinguose pasakojimuose iš karto po įvykio nustatyta reikšmingai daugiau vaizdinių, erdvinių, laiko ir veiksmo detalių negu melaginguose pasakojimuose. Teisinguose parodymuose pakartotinėse uždelstose apklausose taip pat buvo reikšmingai daugiau erdvinių, laiko ir veiksmo detalių negu melaginguose parodymuose. Tiesą sakantys tiriamieji pateikė mažiau veiksmo detalių parodymuose po dviejų savaičių negu pasakojimuose iš karto po įvykio; detalių skaičius melaginguose parodymuose abiejų apklausų metu reikšmingai nesiskyrė. Kitaip tariant, tiesą sakančiųjų atsakymuose labiau atsispindėjo natūralaus užmiršimo procesas negu meluojančiųjų atsakymuose tarp parodymų. Tiesą sakančių ir meluojančių asmenų informacijos pateikimo nuoseklumas tarp dviejų pasakojimų buvo panašus. Teorinės ir praktinės melo aptikimo implikacijos pateiktos straipsnyje.