Tyrimo tikslas – ištirti abejojimo profesine karjera kaip pagrindinės profesijos pasirinkimo problemos sąsajas su asmenybės savybėmis ir kitais veiksniais, sunkinančiais profesijos pasirinkimą. Rudens semestrą buvo apklausti 182 dvyliktos klasės mokiniai ir 200 dešimtos klasės mokinių iš Jonavos ir Vilniaus gimnazijų. Pakartotiniame tyrime pavasario semestrą dalyvavo 70 proc. pirmos apklausos dvyliktokų ir 84 proc. dešimtokų. Abejojimui karjera įvertinti naudota Profesinio apsisprendimo skalė (Osipow et al., 1976), asmenybės savybėms nustatyti – Didžiojo penketo apibūdinimų metodika (Gintilienė ir Standikė, 2009; Zdanevičiūtė, 2003) ir šio tyrimo autorių sukurta neryžtingumo skalė bei profesijos pasirinkimo anketa. Tyrimo rezultatai parodė, kad rinkdamiesi profesiją labiau abejojantys karjera jaunuoliai daugiau dėmesio skiria išoriniams veiksniams, susijusiems su studijavimo finansinėmis sąnaudomis arba dominančios specialybės atstovo finansinėmis perspektyvomis. Mažiau abejojantys karjera jaunuoliai labiau atsižvelgia į vidinį veiksnį – savo pomėgius. Mažai abejojančius mokinius apibūdina tokios asmenybės savybės kaip ryžtingumas, emocinis stabilumas bei ekstraversija ir tik merginas – intelektualumas.