Papildomumo principas psichologijoje
Straipsniai
A. Lencevičius
Publikuota 1989-12-23
https://doi.org/10.15388/Psichol.1989.9.9083
PDF

Reikšminiai žodžiai

papildomumo principas
gnoseologija
teorinė psichologija

Kaip cituoti

Lencevičius A. (1989) „Papildomumo principas psichologijoje“, Psichologija, 90, p. 73-85. doi: 10.15388/Psichol.1989.9.9083.

Santrauka

Viena iš svarbiausių psichologijos problemų – gnoseologinis ryšys tarp pažinimo objekto ir subjekto. Tai, kad psichologijoje egzistuoja daugybė teorijų ir krypčių, rodo, kad krizė įveikiama sunkiai. Vienas iš problemos sprendimo būdų – papildomumo principo taikymas, kuris teigia, kad norint atkurti reiškinio vientisumą, pažinimui reikia taikyti viena kitą šalinančias, papildomas sąvokų klases. Daug psichologinių faktų gali būti apjungti, naudojant šį principą. Skirtingi rezultatai, gauti skirtingomis sąlygomis, remiantis skirtingomis prielaidomis, papildo to paties reiškinio vaizdą. Tyrimai daro ženklų poveikį tiriamam objektui. Psichologijoje – tai dalis šalutinių kintamųjų problemos. Tiriant reiškinius, būtina taikyti „ekologinį požiūrį“. Papildomumo principo taikymas nereiškia tradicinių metodų ir kategorijų, šis principas siūlo taikyti papildomą tradicinių požiūrių aprašymą.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.