1. Nepilnamečių auklėjimo įstaigose buržuazinėje Lietuvoje buvo taikomas taip vadinamas progresyvaus auklėtinių padalijimo metodas. Nepilnamečiai nusikaltėliai šiose įstaigose pagal elgesį buvo skirstomi į „laisvų“, „prižiūrimų“ ir „pataisos“ grupes. Nauji nepilnamečiai nusikaltėliai pirmiausia patekdavo į „pataisos“ grupę, iš jos už gerą elgesį „prižiūrimų“, o vėliau į paskutiniąją, kuri turėjo jau beveik pilną laisvą. Iš „laisvos“ grupės vėliau išeidavo į laisvę. Kauno universiteto pedagogikos katedros vedėjas J. Vabalas – Gudaitis kėlė klausimą apie tokios sistemos tinkamumą, ir pasiūlė ją pakeisti tipų klasifikaciją, grįsta psichologiniais ypatumais. Jis savo tipologiją pavadino „sinergotipine nusikaltėlių klasifikaciją: ir ją publikavo žurnale „Kriminalistikos žinynas“. 2. J. Vabalo – Gudaičio tipologijoje buvo trys nusikaltėlių tipai: I. Mentalinis – asociacinis tipas II. Emocinis – asociacinis tipas III. Periferinis – asociacinis tipas. Prof. J. Vabalo – Gudaičio pasiūlyta klasifikacija buvo įgyvendinta vienoje iš nepilnamečių auklėjimo įstaigų, būtent – Kalnaberžės. Kadangi su kiekvienu tipu reikėjo dirbti skirtingai, Kadangi su kiekvienu tipu reikėjo dirbti skirtingai, auklėjamieji buvo padalinti į tris grupes. Auklėtojai, priskirti kiekvienai grupei, turėjo su ja elgtis atitinkamai tos grupės psichologinėms ypatybėms. Siekiant atlikti psichologinį tyrimą ir surinkti atitinkamą medžiagą, buvo sukurta atskira grupė, kuriai taip pat priskirtas pedagogas. Nepilnamečiai nusikaltėliai patekdavo į šią grupę, joje būdavo nustatomi dominuojantys jų charakterio ypatumai, apiforminama asmeninė byla, atliekama kartu su gydytoju medicininė apžiūra ir paskiriamas į atitinkamą grupę. Ne visada pirminis priskyrimas buvo tikslus ir kartais nepilnamečiai nusikaltėliai būdavo pervedami į kitą grupę. 4. Pagal psichologinį tipą buvo taikomos ir poveikio priemonės: mentalinėje – asociacinėje grupėje dėmesys buvo skiriamas garbės ir vertės jausmo ugdymui; emocinėje – asociacinėje grupėje – gebėjimui valdyti save, šaltumo ir susivaldymo. Programos efektyvumą mažino platus auklėjamųjų amžiaus spektras: Kalnaberžės auklėjimo įstaigoje nepilnamečiai nusikaltėliai buvo 10 – 14 metų amžiaus.