Straipsnyje nagrinėjami XIX a. pirmosios pusės matematinės psichologijos ypatumai, iškeliami ir svarstomi trys klausimai: l) su kokiais sunkumais susidūrė XIX amžiaus matematinės psichologijos atstovai, empirinės psichologijos duomenis perkeldami į kiekybinę plotmę, 2) kai kurios metodologinės problemos, susijusios su matematikos taikymu psichologijai, 3) nagrinėjami konkretūs „nykstamai mažėjančių dydžių“ taikymo pavyzdžiai „sąmonės slenksčiams“ aptarti. J. F. Herbarto matematinės psichologijos išvados lyginamos su kai kuriais dabartinės matematinės psichologijos teiginiais.