Konfliktinės komunikacijos raiška Lietuvos prezidento rinkimų diskurse (2019)
Lingvistikos tyrimai
Vilma Linkevičiūtė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2020-10-19
https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2020.38.43.61
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

politinis diskursas
konfliktinė komunikacija
nominacijos
opozicijos

Kaip cituoti

Linkevičiūtė V. (2020) „Konfliktinės komunikacijos raiška Lietuvos prezidento rinkimų diskurse (2019)“, Respectus Philologicus, (38(43), p. 117-129. doi: 10.15388/RESPECTUS.2020.38.43.61.

Santrauka

Šio straipsnio tyrimo objektas – kalbinės politinės konfliktinės komunikacijos raiškos priemonės, būdingos Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų diskursui (2019). Straipsnyje analizuojama trijų populiariausių (pagal sociologines apklausas) kandidatų – G. Nausėdos, S. Skvernelio ir I. Šimonytės – konfliktinė komunikacija. Visų kandidatų politinis diskursas yra skirtas teigiamam savo asmens pristatymui ir tiesioginiam arba implicitiškam buvusios prezidentės bei politinių konkurentų kaltinimui dėl politinio ryžto stokos, savo interesų tenkinimo ir net žalingų veiksmų valstybei ir visuomenei. G. Nausėdos diskurse dominuoja gerovė  žala reikšmės laukas, kuriame JIEMS (buvusiems prezidentams ir politinėms partijoms arba jų atstovams) taikomos neigiamos nominacijos, kurios priešinamos su teigiamomis nominacijomis, priskiriamomis šiam kandidatui. S. Skvernelio diskurse dominuoja veikianti ir atsakinga valstybė  neveikianti ir neatsakinga valstybė reikšmės laukas, išreikštas per dvi opozicijas: AŠ – JI (D. Grybauskaitė) ir AŠ – JIE (Seimo opozicija ir buvę valdantieji). I. Šimonytės politiniame diskurse dominuoja gerovės – žalos reikšmės laukas, kuriame išreikšta opozicija AŠ – JIE (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos nariai).

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.