Slaugytojų nuomonė apie pacientų, patyrusių išeminių galvos smegenų insultą, slaugą
Apie 20 proc. asmenų, praėjus 3 mėn. po insulto, tebėra reikalinga priežiūra gydymo ir slaugos sveikatos priežiūros įstaigoje, o 15–30 proc. pacientų, persirgusių insultą, lieka visam laikui neįgalūs. Kokybiška slauga labai pagerina ligos prognozę, padeda atkurti sutrikusias funkcijas, išvengti komplikacijų, pagerėja gyvenimo kokybė. Svarbiausias slaugos tikslas – padėti pacientui išgyventi, pasirūpinti normaliu jo kvėpavimu, kraujotaka, mityba, tuštinimusi, ramybe bei poilsiu ir suteikti saugumą. Todėl slauga yra viena iš esminių gydymo dalių.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti slaugytojų nuomonę apie pacientų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, slaugą.
Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant autorinę anoniminę anketinę apklausą raštu. Buvo apklausti Vilniaus apskrities vienos ligoninės ir jos penkių padalinių slaugytojai (n = 69), dirbantys tretinio lygio gydymo įstaigoje (insultų, nervų ar intensyviosios terapijos skyriuose). Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Taikytas statistinis duomenų apdorojimo metodas. Tyrimo rezultatai parodė, kad susirgus atsiranda įvairių (judesių, raumenų tonuso, pusiausvyros, koordinacijos, jutimų, regos, klausos, sąmonės, kalbos, mitybos, šlapinimosi, tuštinimosi) organizmo sutrikimų. Didelė dalis respondentų nurodė, kad dažniausios pacientų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, slaugos problemos, labai ribojančios pacientų kasdieninę veiklą, – negebėjimas užsiimti kasdienine veikla dėl fizinės negalios, patenkinti esminių poreikių, iš to kylančios psichologinės ir socialinės problemos. Svarbiausi tokių pacientų slaugos veiksmai ūmiu periodu: odos (pragulų, žaizdų) priežiūra, pagalba maitinantis ir tuštinantis, kvėpavimo ir aktyvumo palaikymas, skausmo malšinimas. Didelė dalis tiriamų slaugytojų nurodė svarbiausius slaugos veiksmus poūmiu laikotarpiu: skausmo malšinimas, gyvybinių funkcijų vertinimas ir stebėjimas, saugios aplinkos palaikymas, ankstyvosios reabilitacijos ir specialių pagalbinių priemonių taikymas, kateterizavimas, komplikacijų prevencijos (raumenų atrofijos, sąnarių nejudrumo, pragulų, urologinės sistemos) taikymas, maitinimo, optimalios kambario temperatūros bei kvėpavimo užtikrinimas, odos higienos palaikymas.