Tymai – ko gero, plačiausiai skambanti pastaruoju metu tema. Susirgusiųjų skaičius didėja vos ne kiekvieną dieną. Tymai tapo įvairiausių mūsų visuomenės sluoksnių karštų debatų tema. Kas atsitiko? Kodėl liga, kurią įsivaizdavome suvaldę, vėl grįžo į mūsų visuomenę? Aptarkime kertinius faktus apie tymus.
Tymai – ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašiniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, katariniais reiškiniais, bėrimu. Palyginti neseniai tymai buvo laikomi viena iš „privalomų“ vaikų infekcinių ligų, nes visi vaikai jais persirgdavo. Tymai buvo ir viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių: iki pradedant plataus masto tymų skiepijimo programas, pasaulyje nuo tymų kasmet mirdavo 6–8 mln. sirgusiųjų, 1996 m. nuo tymų mirė apie 1 mln. sirgusiųjų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tymai ir šiandien tebėra pagrindinė mirčių priežastis tarp visų skiepijimais valdomų ligų. Mirtingumas nuo tymų didžiausias besivystančiose šalyse, manoma, kad jose itin sunkią tymų eigą sąlygoja nepalankios gretutinės būklės, tokios kaip prasta mityba, vitaminų stoka, išsekimas, tačiau tymų protrūkių pasitaiko ir išsivysčiusiose šalyse, neišskiriant ir Lietuvos.
Pastaraisiais metais įvairiose Europos šalyse registruojami tymų protrūkiai. PSO duomenimis [1], Europos regione tymais sirgo daugiau nei 82,5 tūkst. asmenų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis [2], per tris mėnesius (2019 m. sausio 1 d.–kovo 29 d.) Lietuvoje iš viso užregistruota 310 susirgimų tymais. Per visus 2018 m. tymais Lietuvoje susirgo 30 žmonių. Vienintele šių protrūkių priežastimi įvardijami skiepijimo sutrikimai.