Pasaulyje odos ligos sudaro 35–40 proc. visų profesinių susirgimų, dėl kurių kenčia 1 iš 1000 darbuotojų. Ekonomiškai išsivysčiusios valstybės profesinių ligų atvejų užregistruoja daugiau, įtakos tam turi cheminių me-džiagų naudojimas. Kontaktinis dermatitas sudaro apie 60–90 proc. profesinių odos ligų atvejų. Kontaktinis der-matitas daugiausia paveikia sveikatos priežiūros srityje dirbančius medikus, pagrindinė to priežastis – dažnas kontaktas su dezinfekcinėmis medžiagomis, kurių pagrindą sudaro aldehidų, chloro, ketvirtiniai amonio junginiai bei alkoholių mišiniai [1].
Kontaktinis dermatitas yra odos uždegiminis procesas, atsirandantis dėl tiesioginio odos kontakto su išo-riniais veiksniais [2, 3]. Apie 80 proc. kontaktinio dermatito atvejų sudaro rankų odos pažeidimai, dėl to dirban-čiam medicinos personalui padidėja rizika susirgti kontaktiniu dermatitu [2].
Malaizijoje 2018 metais buvo atliktas tyrimas įvertinti profesinio kontaktinio rankų dermatito paplitimą tarp slaugos personalo, jo metu nustatyta 26,2 proc. kontaktinio rankų dermatito atvejų iš 206 tyrimo dalyvių. Vokietijoje apie 90 proc. visų profesinių odos ligų sudaro kontaktinis rankų dermatitas [4], Lietuvoje – apie 86 proc. visų profesinių odos ligų [5].
Straipsnio tikslas – aptarti rankų odos priežiūros būdus kontaktinio dermatito atvejais.