Šoklumo pratimų ir elektrostimuliacijos poveikis šlaunies keturgalvio raumens storiui ir kelio sąnario stabilumui po priekinio kryžminio raiščio plyšimo vėlyvuoju reabilitacijos etapu
Dažniausia trauma, pasitaikanti sportuojant, yra priekinio kryžminio raiščio plyšimas. Retais atvejais ši trauma ištinka ir nesportuojant. Priekinio kryžminio raiščio plyšimas pasitaiko ir profesionaliems sportininkams, ir mėgėjams. Profesionaliems sportininkams taikomos reabilitacijos programos sportinėje reabilitacijoje po kryžminio raiščio plyšimo traumos, turi geresnių rezultatų, negu atliekamos klinikinės reabilitacijos programos ne profesionaliems sporto propaguotojams.
Tyrimo tikslas – įvertinti šoklumo pratimų ir elektrostimuliacijos poveikį šlaunies keturgalvio raumens storiui ir kelio sąnario stabilumui, plyšus priekiniam kryžminiam raiščiui po priekinio kryžminio raiščio plyšimo vėlyvuoju reabilitacijos etapu.
Tiriamieji – tyrime dalyvavo 20 ne profesionaliu sportu užsiiminėjančių tiriamųjų, patyrusių priekinio kryžminio raiščio traumą, vėlyvuoju reabilitacijos etapu. Tiriamieji buvo 24–26 metų amžiaus vyrai. Tiriamieji buvo atrinkti ir suskirstyti į dvi grupes pagal svorį ir ūgį.
Tyrimo metodai: I ir II grupėse buvo matuojamas šlaunies keturgalvio raumens storis echoskopo aparatu. Buvo lyginamas dominuojančios kojos ir nedominuojančios kojos raumenų storis. Tiriamieji buvo atsirenkami pagal kelio nestabilumą: įvertinant kelio stabilumą buvo taikomi „stalčiaus tes-tas“, „priekinis Lachmano“ testas ir „Pivot shift“ testas. I grupės tiriamieji taikomos reabilitacijos metu atliko šuolių pratimų reabilitacijos programą. II grupės tiriamieji taikomos reabilitacijos metu atliko šuolių pratimų reabilitacijos programą su papildoma elektrostimuliacija keturgalviam šlaunies raumeniui. Abi grupės atliko 10 dienų treniruočių programą. 11-ą dieną buvo pakartotinai atlikti stabilumo testai ir echoskopinis tyrimas.
Rezultatai. Reabilitacija po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos užtrunka daug laiko ir reikalauja daug lėšų. Žmonės, užsiimantys ne profesionaliu sportu, neretai negali sau leisti ir neturi tinkamų galimybių atlikti visokeriopą reabilitaciją sporto klinikose ar specializuotose įstaigose. Todėl jiems skiriama klinikinė reabilitacija, kurios metu pacientai gauna nukreiptą pooperacinę reabilitaciją. Šios pooperacinės reabilitacijos tikslas dažnai neatitinka paciento tikslų. Pacientas praranda ankstesnę sportinę formą, nebegali tęsti sportinės veiklos, pablogėja jo gyvenimo kokybė. Tyrimas atskleidė, kad atlikta tikslinga šuolių programa turi įtakos ankstesnės funkcijos atstatymui, pagerina paciento savijautą ir pasitikėjimą užsiimant pamėgta sporto šaka. Tyrimas atskleidė, kad atliekant šuolių pratimų reabilitacijos programą raumenys prisitaiko ir susilygina. Taip pat tyrime gauti elektrostimuliacijos rezultatai parodė neigiamus elektrostimuliacijos rezultatus raumenų jėgų pusiausvyros mažinimui tarp dominuojančios ir nedominuojančios kojos raumenų.