XVII a. Lietuvos ir Lenkijos jėzuito Mikalojaus Lancicijaus (Lancicius, Łęczycki) Meditacijos („Meditationes nova et absolutissima methodo pro maiori meditantium commoditate digestae[…]“, in: Nicolai Lancicii e Societate Jesu Opusculorum spiritualium tomus secundus, Antuerpiae: Apud Iacobum Meursium, 1650) yra vienas anksčiausių jėzuitų dvasinio turinio veikalų Lietuvos – Lenkijos karalystėje. Šiame straipsnyje pirmą kartą siekiama išryškinti Meditacijose pasitelkiamus jėzuitų dvasinio ugdymo metodus, lyginant jas su Ignaco Lojolos Dvasinėmis pratybomis (Exercitia spiritualia). Daugiausia dėmesio skiriama šių tekstų paskirčiai ir požiūriui į maldą, atskleidžiami Lancicijaus meditacijų ir Ignaco pratybų atlikimo kontekstai, metodiniai maldos principai.