Martyno Liudviko Rėzos Prutena: tarp Tėvynės ir tėviškės

Santrauka

Straipsnyje aptariami dar mažai nagrinėti Martyno Liudviko Rėzos dviejų tomų originaliosios poezijos rinkiniai PRUTENA, oder preussische Volkslieder und andere vaterländische Dichtungen (PRUTENA, arba prūsų liaudies dainos ir kiti tėvynės eilėraščiai, 1809) ir PRUTENA, oder vaterländische Lieder und Dichtungen (PRUTENA, arba tėvynės dainos ir eilės. 1825)¹. Abiejuose rinkiniuose pasitelkiama Johanno Gottfriedo Herderio „liaudies dainų“ samprata, numatanti, kad liaudies kūryba ir originalioji poezija gali atskleisti tautos genijų. Prutenoje išryškėja autoriaus pasirengimas intelektualiniam darbui, jo išsilavinimas, anų laikų vokiečių ir pasaulinės literatūros įtaka. Rėza dirbo dviejų kultūrų labui, buvo atsidavęs lietuvių kalbos gynėjas, ėjo aukštas pareigas Evangelikų Liuteronų Bažnyčioje ir Karaliaučiaus universitete. Jis priklausė Prūsijos intelektualiniam elitui, kuriam iš esmės ir buvo skirti jo vokiški eilėraščiai.

Vokiečių kalboje vartojama dviguba „tėvynės“ samprata (Heimat ir Vaterland) atsiskleidžia rinkinių pavadinimuose, ją liudija ir pačiuose tekstuose išdėliojami akcentai. Poetiniai kūriniai, apibūdinami būdvardžiu vaterländisch, implikuoja sąsajas su vokiškomis – Prūsijos valdžios, karaliaus, oficialiosios Evangelikų Liuteronų Bažnyčios – kultūrinėmis vertybėmis, o štai prutenisch reikštų baltiškųjų protėvių – prūsų bei anų laikų lietuvininkų – gyvenimo būdą ir kultūrą jų pačių tėviškėje, Prūsų Lietuvoje. Remiantis Leono Gineičio įvestu terminu, galima pasakyti, kad Prutenoje labiau negu kituose Rėzos darbuose išryškėja jo „prūsiškas patriotizmas“.