Apie pirmųjų protestantiškų Biblijos vertimų į lietuvių ir lenkų kalbas vertimo metodus (remiantis Brastos, Gdansko, Bretkūno ir Chylinskio Biblijos vertimais)

Santrauka

Straipsnio tikslas – vertimo metodo požiūriu palyginti pirmųjų protestantiškų Biblijos vertimų į lietuvių ir lenkų kalbas fragmentus. Straipsnyje glaustai aptariamas dviejų pagrindinių vertimo metodų – ad verbum (pažodinis, filologinis) ir ad sensum (pamintinis, įkvėptas) taikymas Septuagintoje, Vulgatoje, svarbiausiuose Viduramžių ir Humanistinio bei Reformacijos laikotarpio Šventojo Rašto vertimuose. Plačiau pristatomi protestantų parengti vertimai.
Tiriamojoje straipsnio dalyje su Šventojo Rašto originalo kalbomis lyginami Bretkūno, Chylinskio, Brastos ir Gdansko Biblijų vertimai bei jų vertimo šaltinių (Liuterio ir Generalinių luomų Biblijos) fragmentai, į lyginimą įtrauktos ir atitinkamos Vulgatos eilutės. Lyginimui parinktos tokios Biblijos vietos, kurias dėl originalo kalbos ypatumų buvo sunku išversti, o vertėjai buvo priversti arba tvirtai laikytis originalo, arba stengtis graikiško ar hebrajiško originalo mintį perteikti vertimo kalbos priemonėmis. Daugiausia tai specifiniai hebrajų ar graikų kalbų sintaksiniai junginiai ir idiomos. Lyginant žiūrėta, kurie vertėjai siekė išsaugoti graikiško ir hebrajiško originalo konstrukcijas, o kurie jų vengė, stengėsi nekartoti tik gramatinę funkciją atliekančių leksinių vienetų, ieškojo idiominių, vertimo kalbai įprastų raiškos būdų; komentuojama, kokie motyvai vertė rinktis vieną ar kitą vertimo strategiją. Apibendrinant išvedamos vertimo metodo pasirinkimo tendencijos, lyginimo rezultatai susiejami su pirmojoje straipsnio dalyje aptartomis socialinėmis ir kultūrinėmis tiriamų vertimų parengimo aplinkybėmis.