Straipsnyje aptariamas žymaus Baroko epochos poeto, Vilniaus jėzuitų akademijos auklėtinio ir profesoriaus Lauryno Bojerio (apie 1561–1619) kūrybos palikimas, apžvelgiami atnaujinti biografiniai duomenys, apmąstoma tekstų autorystės ir daugiakalbystės problematika. Daugiausia dėmesio skiriama neseniai XVII a. leidinyje atrastų ir 2020 m. paskelbtų senąja graikų kalba parašytų dviejų trumpų tekstų (epigramos ir anagramos) analizei. Tekstologiniais, bibliografiniais, turinio ir stiliaus analizės argumentais siekiama paremti pirminį spėjimą apie Lauryno Bojerio autorystę, nustatyti potencialius nagrinėtų kūrinių inspiracinius šaltinius, aptarti pirmuosius duomenis apie šio kūrėjo poetikos (fil)heleniškumą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.