Lietuvių kalbos kaip svetimosios semantiškai motyvuotos daiktavardžių giminės atpažinimo ir skyrimo klausimai
Articles
Justina Bružaitė-Liseckienė
Vilniaus universitetas, Lietuva
Publikuota 2017-02-18
https://doi.org/10.15388/TK.2017.17445
PDF (Anglų)

Reikšminiai žodžiai

svetimosios kalbos išmokimas
lietuvių kalba
gramatinė giminės kategorija
semantiškai motyvuota giminė
konfliktinė giminė
nežymėtoji giminė
morfologiniai požymiai
semantiniai požymiai

Kaip cituoti

Bružaitė-Liseckienė, J. . (2017). Lietuvių kalbos kaip svetimosios semantiškai motyvuotos daiktavardžių giminės atpažinimo ir skyrimo klausimai. Taikomoji Kalbotyra, 9, 1-30. https://doi.org/10.15388/TK.2017.17445

Santrauka

Šiame straipsnyje aprašomas pradedančiųjų mokytis lietuvių kalbos kaip svetimosios semantiškai motyvuotos giminės atpažinimo tyrimas. Gramatinė giminės kategorija – tai sudėtingas reiškinys, sutelkiantis savyje sintaksės, morfologijos ir semantikos aspektus, taigi ir šio reiškinio išmokimas tampa nelengva užduotimi.Vis dėlto, kaip svetimkalbiai mokydamiesi lietuvių kalbos dorojasi su šia užduotimi, iki šiol buvo beveik netirta.
Straipsnyje keliamas tikslas atsakyti į klausimą, kuriais požymiais – semantiniais ar morfologiniais – pradedantieji mokytis lietuvių kalbos kaip svetimosios dažniau remiasi atpažindami semantinę giminę ir kuriais atvejais bei kodėl jiems kyla sunkumų. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1) ištirti, kaip mokiniai nustato semantiškai motyvuotą daiktavardžių giminę, kai morfologiniai ir semantiniai požymiai sutampa, 2) išanalizuoti konfliktinės giminės atpažinimą ir 3) ištirti nežymėtosios giminės nustatymo atvejus. Dėmesys sutelkiamas į asmenis pavadinančius daiktavardžius, nes pastarieji turi tiek semantinių, tiek morfologinių giminės požymių, leidžiančių atidžiau pažvelgti į tai, kaip semantikos ir morfologijos sampyna siekiant išmokti lietuvių kalbos žodžių giminę veikia mokymosi rezultatus.
Tyrime dalyvavo penkiolikos pradedančiųjų mokytis lietuvių kalbos kaip svetimosios VU Lituanistinių studijų katedros studentų grupė. Tyrimo metodas – eksperimentinė užduotis, kurią atlikdami tiriamieji turėjo, remdamiesi pateikta daiktavardžio forma ir vaizdine paspara (taigi referento lytimi), parinkti vyriškosios arba moteriškosios giminės įvardį penkiasdešimčiai daiktavardžių formų. Surinkti tyrimo duomenys išanalizuoti kokybiškai, pritaikytas klaidų analizės metodas.
Atliktos užduoties rezultatų analizė rodo, kad mokiniai, atpažindami daiktavardžio giminę, dažniau remiasi semantiniais, o ne morfologiniais požymiais. Semantiškai motyvuota giminė, kurios morfologiniai ir semantiniai požymiai sutampa, ir nežymėtoji giminė atpažinimo sunkumų mokiniams nekelia, daugiausia abejonių, kaip ir buvo galima spėti, kyla konfliktinės daiktavardžio giminės atvejais. Taip pat tyrimo dalyviams buvo sudėtingiau atpažinti daiktavardžių, pateiktų daugiskaitos forma, giminę, kaip ir nežinomų žodžių giminę, o tai rodo, kad mokiniai ne visada gebėjo nustatyti daiktavardžių giminę pasiremdami jų morfologiniais ar semantiniais (referento lyties) požymiais. Nors minėtas eksperimento išvadas riboja palyginti mažas tiriamųjų skaičius (kaip ir pasirinktas kokybinės duomenų analizės metodas), šis straipsnis gali būti įdomus ir naudingas svetimųjų kalbų išmokimo tyrėjams ir mokytojams, dėstytojams.

PDF (Anglų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai