Svetimųjų kalbų mokymo praktikoje „Bendrieji Europos kalbų metmenys“ (BEKM) yra vienas svarbiausių dokumentų, apibrėžiančių svetimųjų kalbų mokymui(si) ir vertinimui aktualius mokėjimo lygius. Bendrieji kalbos mokėjimo lygių aprašai turėtų padėti svetimųjų kalbų pedagogams ir testų rengėjams laikytis vienodos lygių sampratos. Tačiau aprašų interpretavimas ir gebėjimų aptarčių siejimas su empirine medžiaga, t. y. autentiškos kalbos pavyzdžiais, vis dar kelia nemažai aistrų ir ginčų. Šio straipsnio tikslas – aprašyti kalbos testų ir testų atlikčių siejimo su BEKM žingsnius ir remiantis lietuvių K2 mokinių sakytinės kalbos pavyzdžiais pademonstruoti, kaip nustatomas kalbos mokėjimo lygis. Straipsnyje aptariami įvairūs siejimo proceso aspektai ir faktoriai, leidžiantys užtikrinti BEKM lygių prieskyros patikimumą ir objektyvumą.