Garsinių ir vaizdinių stimulų įtaka išgalvotų žodžių pakartojimo testo rezultatams

Santrauka

Išgalvotų žodžių pakartojimo testas, kuomet tyrimams reikalingi kalbos pavyzdžiai renkami vaikui kartojant pirmą kartą girdimus žodžius, plačiai taikomas visame pasaulyje. Šiuo testu duomenys gali būti renkami taikant skirtingas procedūras: 1) išgalvoti žodžiai įrašomi ir tiriamiesiems duodama klausyti įrašo; 2) tyrėjas išgalvotus žodžius kiekvienam vaikui taria gyvai. Mokslinėje literatūroje svarstyta apie tai, kaip svarbu palyginti šių dviejų procedūrų įtaką išgalvotų žodžių pakartojimo tikslumui (Chiat, Roy 2007), tačiau išsamių lyginamųjų tyrimų nėra atlikta. Šiuo tyrimu siekiama palyginti lietuvių kalbos išgalvotų žodžių, pristatytų skirtingomis procedūromis, testo rezultatus. Tyrime dalyvavo 100 ketverių penkerių metų vaikų ir 45 suaugusieji. Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad gyvai pristatytus žodžius tiriamieji (vaikai ir suaugusieji) pakartojo reikšmingai tiksliau nei įrašytuosius. Išsamesnė analizė leido pastebėti, kad trijų ir keturių skiemenų žodžius vaikai tiksliau pakartojo, kai šie buvo jiems pristatyti gyvai nei girdint tik įrašą. Šie skirtumai rodo, kad būdas, kuriuo pasirenkama rinkti duomenis išgalvotų žodžių pakarojimo testu, yra svarbus, ypač atliekant lyginamuosius tyrimus (pvz., tipinės ir netipinės vaikų kalbos raidos); svarbu, kad duomenys būtų renkami taikant tokią pačią išgalvotų žodžių pateikimo tiriamajam procedūrą.