Muzikinė Palenkės krašto kultūra: kaita, transformacija, asimiliacija

Santrauka

Palenkė yra istorinis ir geografinis regionas, esantis abipus viduriniosios Vakarinio Bugo upės dalies. Palenkė – etnografinė sritis, kurioje ilgus amžius sugyveno lenkų, ukrainiečių ir baltarusių kultūros. Vis dėlto per pastaruosius du šimtmečius dvi jos dalys – šiaurinė ir pietinė – patyrė skirtingą likimą. Politiniai XX a. konfliktai ir deportacijos, vykusios „Vyslos operacijos“ metu, nulėmė, kad šiaurės ir pietų Palenkės teritorijos, anksčiau sudariusios vientisą etninį dialektą, dabar gerokai skiriasi tiek etniniu, tiek kultūriniu požiūriu.
Per praėjusį šimtmetį tradicinė muzikinė pietų Palenkės kultūra patyrė nemažai pokyčių. XX a. pirmojoje pusėje čia vyravo ukrainiečių tradicija, kuri trumpam – nuo septintojo iki devintojo dešimtmečio – dar buvo atgimusi, nes daug žmonių sugrįžo iš tremties, tačiau maždaug nuo dešimtojo dešimtmečio patyrė smukimą ir dabar yra galutinai sunykusi. Dabartinė šio regiono muzikinė tradicija yra gana mišri, nes po Antrojo pasaulinio karo čia apsigyveno žmonės iš skirtingų Lenkijos sričių. Antrõsios ir trečiõsios kartos ukrainiečių, grįžusių į gimtinę iš tremties, palikuonys pamažu įsitraukė į socialinę ir bažnytinę lenkų kultūrą, kol galiausiai visiškai asimiliavosi.
Tradicinė muzikinė kultūra šiaurės Palenkėje tokių reikšmingų demografinių kataklizmų nepatyrė. Nors kelis pastaruosius dešimtmečius čia taip pat vyko natūralūs liaudies muzikos nykimo procesai, bet muzikinė kultūra, daugiausia gyvuojanti pasyvia ar scenine forma, išliko gana gerai. Šio krašto kaimuose ligi šiol vyrauja senbuvių ukrainiečių ir baltarusių kultūros (skiriamos Narevo upės baseino), nors ir paliestos rusų, lenkų ir lietuvių kultūrinės įtakos. Tiesa, lenkų kultūrinės asimiliacijos procesai paveikė ir prigimtinę šiaurės Palenkės krašto kultūrą, bet Lenkijos valdžios teikiama parama padeda išsaugoti vietos mažumų kultūrą.
Ištyrus dvi tos pačios etninės teritorijos dalis, kai dėmesys koncentruojamas į pietinę dalį, o šiaurinė pasitelkiama palyginimui, galima nustatyti, kokiu būdu ir per kokį laikotarpį pakitusi demografinė padėtis lemia tradicinės muzikinės kultūros asimiliaciją, transformacijas ir galutinį pokytį.