Pasitelkiant fenomenologinės antropologijos ir kasdienių praktikų tyrimų instrumentarijų, straipsnyje pristatoma galimybė pažvelgti į šiuolaikiniame visuomenės gyvenime aptinkamą dovanų teikimą. Dėmesys skiriamas ypatingam atvejui – kai dovana taip ir lieka neįvykusi, neįgyvendinta, kitaip sakant, ne dovana. Nagrinėjami pašnekovų ir autorės asmeninės patirties aprašymai ir specialiai šiam tyrimui atlikti kokybiniai laisvos formos nestruktūruoti interviu su komentarais, būdingi fenomenologinei tyrimų krypčiai. Atskleidžiama, kaip neįvykusios dovanos kartu ir atspindi, ir veikia tarpasmeninius žmonių ryšius, kaip šie patyrimai vyksta, įgyja reikšmę ir vietą atmintyje.